vaikis

vaikis
1 vaĩkis sm. (2) Š, Rtr, Krp žr. vaikinas: 1. I, M, LsB304, J.Jabl, , NdŽ, , Krž, Skdv, Dov, Krg Puikus vaĩkis nu lyties, nu stovylos J. O jau Staponas koks vaĩkis buvo – plačių pečių, aukštas Akm. Ans jau krėtnus vaĩkis užaugo Skd. Mas buvom keturi vaĩkiai sūnai, dvi seserys Vgr. Vaikų turėjo: vieną sūnų, jau cielą vaĩkį, i kelias dukteris, vėl jau į merges paaugusias Plt. Dukterims vaikiùs [motina] skyrusi skyrusi, i palikusios be vyrų Jdr. Pranis buvo cielas vaĩkis, parejo jau iš karūmenės Žeml. Kurs buvo be karūmenės, tas ne vaĩkis Šts. Anam buvo jau vaĩkio metai Kl. Karalius turėjo dešimtį sūnų, nu daba suaugo į vaikiùs, reik žaninties (ps.) . Į vaĩkį paaugau – darbą galėjau dirbti Pln. Tu augi į vaĩkį, bet proto neturi Als. Kurs tai tebūs aštuoniolekos devyniolekos metų, priims į vaikiùs Kal. Turi butelką šnapšės duoti, ka jau į vaikiùs pakela Kal. Vaĩkis geras, tik ka ans toks nepuikus KlvrŽ. Rūpa vaĩkiuo mokslas, susirūpinęs Vn. Seni vaĩkiai, kas iš anų Šv. Nu plikų vaikių! Kepurę sviedus penkims kliūtų Šts. Vaĩkiai gera, naktimis duodas – nebėra doros Rdn. Ne vaĩkis, o medinis pjūklas (įkyrus, nuobodus) Trk. Vaĩkių, mergių buvo čia daug Trkn. Tikriejai vaĩkiai ne ką norėjo kibti į tokias [pusmerges] Bdr. Ir liežuviai geri tų vaĩkių, kol taisos Krš. Aš buvau merga, turėjau tų vaĩkių Všv. Vaikiai į tą pusę pirštą kišo ir bučiavo – toki graži aš buvau Bržr. Aš vaikiùs kaip par kretilą sijoju. – Sijok sijok, ir užkliūs tau arklašūdis End. Ne kažin kokį vaĩkį teturianti End. Vieną sykį atsitiko i munie vaĩkis Rt. Jei tie tėvai būt buvę už ką, a būt lėkusi po to vaĩkio? End. Dantis [mergina] rodo su vaĩkiais DūnŽ. Ana tresa, šlaistos, plainiojas prie vaĩkių J. Mergelei nepristova su vaĩkiais stumdyties Pln. Prisuko vaiką vaĩkis iš kaimynų DūnŽ. Kas yr, a vaĩkis pabėgo? (juok.) Yl. Davė jam karūmenės dvyliką tūkstančių vaĩkių JR25. Aš dar vis vaikiù (nevedęs) tebesu MitI76(Klp). Vaĩkis i vaĩkis, ansai sau ponas Krtv. Vaikis žanytis norėjo, apsiskirti negalėjo LTR(Pp). Ir susiedai kalba: – Vaikis nepaikas, – ir ma[n] pačiai rodos – geras, nekuprotas JV331. Lai biesas atim ir vaikius, aš dar per jauna į vargus KlpD101. ^ Mūso vaĩkis ta kaip žiuburys Tl. Ateita vaĩkis kaip dobilas Krtn. Anų vaĩkis kaip briedis, o mergos negalia prisivilioti Krš. Sėdėjau kaip vaĩkio nubučiuota Trš. Vaĩkiuo vieta kaip palieta Plt. Vaikis su pypka, mergė su šimtu Plt. Ans dar vaĩkio nedeginęs (apie paauglį) DūnŽ. Iš piemens išbėgęs, vaikio nedaaugęs (apie pusbernį) Krkl. Piemenį pametęs, vaikio da nesuradęs Yl. Vaĩkis meilus, kol įkanda Rdn. Vaikis be uostų (dial. ūstų), daržas be kopūstų LTR(Lkv). Ne tiek saulės, kiek pro langą, ne tiek vaĩkių, kiek Jonis (yra ir daugiau vaikinų) End. Pakulinis vaĩkis, taukų sermėgelė, aukso kepurelė (žvakė) Pln. 2. PP13, 14, Trkn, Brs Vaikų mes buvom aštuoni: septyni vaĩkiai ir aštuntoji mergaitė Lkž. Vaikų turu porą – vaĩkį i mergę Šts. O aš turu penkis [vaikus]: tris mergas i du vaikiù Pln. Dvi mergelkos išejo (gimė) i trys vaĩkiai Jdr. 3. Savo vaikį išvežiau į mokyklą A.Sal. Jau trečius eita muno vaĩkis Gršl. A muno vaĩkis tatai nevalgė? Trkn. 4. , NdŽ, , Kv, Škn Dvi mergelkos buvom samdytos i du vaĩkiai DūnŽ. Nusisamdė vaĩkį labai darbį Pln. Samdžiau šeimyną: vaĩkį, mergę ir pieminį Gd. Samdyk muni į vaikius LTR(Dr). Pasižadėjau už vaikį pri Šimkaus Skd. Vyrai vėl tarnavo už vaikiùs Nv. Ka pradėjau dirbti jau už vaĩkį, nebuvo pyragai Klk. Pas Pikelį parejau tarnauti par vaĩkį Pp. Ka daba vaĩkis stojo pri ūkininko, mokėjo penkius šimtus Akm. Anos tėvas tarnavo vaĩkiūs Krt. Y[ra] vaĩkiūse muno sūnus Dr. Mergėms būs verpti pakulas, vaĩkiams vyti pančius Skd. Arklius kilnoti vaĩkiuo, pagirdyti vaĩkiuo, visi darbai tam vaĩkiuo, žinok, i būs Rnv. Ko gaspadoriuo nemiegoti, ka vaĩkis viską padirba Vkš. Tas vaĩkis neatsto[ja] darbščio žmogaus nė vienos rankos Vvr. Išejo vaikis, ir palikau aš (piemuo) vaikis Šts. Aš palikau vaĩkis i merga tame ūkė[je] (pagrindinė darbininkė) End. Aš buvau tuo didžiuoju vaikiù, mun reik duonos atriekti Sd. Susiedas, vaikį paėmęs, greitai sėdo į valtį ir panokė vaikus jau nebtolie nu Jurbarko M.Valanč. Mano vaĩkis darbus dirba JD150. Kurpiaus vaikis LL248. ^ Ar aš už vaĩkį čia pristojęs – nevarinėk Krš.
◊ bãdo vaĩkis Slnt prastas darbininkas.
į vaĩkio kélnes įsitikė́ti įsimylėti: Nu tiek y[ra] į vaĩkio kelnès įsitikė́jusi! End.
vaĩkių sáulė Šts mėnulis.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • vaikis — vai̇̃kis dkt. Esù tarnãvęs už vai̇̃kį …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • vaikis — 2 vaĩkis sm. (2) K.Būg, KŽ žr. veikimas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • veizėti — veizėti, veizi (veiza, veizia), ėjo K žr. veizdėti: 1. D.Pošk, K, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ Veizėk iš arčiau ir matysi DūnŽ. Veizu veizu i nėkaip atskirti negaliu Krt. Veizu pro ašaras, nėko nematau Všv. Teip veiza, teip veiza į vienas kitą! End. Dideliai …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apyvaikis — sm. (1) dar bevek vaikas: Anas da apyvaikis, nieko nepadarys Dglš. Apyvaikiai susrinko Dglš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitikti — atitìkti Rtr, LVI204; L, atatìkti Š 1. tr., intr. N, [K], NdŽ, KŽ būti atitaikytam: Neattinka raktas skylės Db. Jau sudėti kiti zomkai į duris, viskas, i ka muno raktai nebatitìko jau Žeml. Ir krenta pūkas kai vota, kai skietas valug šitų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • bjauravaikis — bjaurãvaikis sm. (1) 1. bjaurus, negeras vaikas: Visi buvo geri ir klusni vaikai, ir iš kur tu toks bjaurãvaikis atsiradai! Brs. 2. bjaurus, negražus vaikinas: Ta mergė tokia puiki ženijas su tuo bjaurãvaikiu! KlvrŽ …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • broliavaikis — broliãvaikis sm. (1) brolio vaikas (dėdei ar tetai): Anas mano dėdė, o aš jam broliãvaikis Ds. Ir patiems dėdėms miela savo broliavaikiais pasididžiuoti Vaižg …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištempti — ištem̃pti, ia (ìštempia), ìštempė K, NdŽ; N, L 1. tr. R, R42,48, MŽ, MŽ56,64, M, Š, Rtr, KŽ, PolŽ61, Žb padaryti ilgesnį, platesnį ar didesnį, ištęsti: Labai ištem̃pus, virvė gali nutrūkti KŽ. Išriečia, ištem̃pia gražiai [kurpes] PnmŽ. Tėtis… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kobinys — kobinỹs sm. (3b) 1. kartis su kabliu kibirui užkabinti, vandenį semiant: Kol prisikasė prie vandens, kol iškėlė taip giliai su kobiniu Žem. Anų šulinė be svirties: su kobiniu sema vandenį Žr. Gaspadorius, ant kõbinio užsikabinęs viedrą, vandenį …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nusprigti — nusprìgti, nùspriga, o (nùsprigė) tr. 1. sprigtu užmušti: Jis su springiu nùsprigė paukštį J. Su sprigiu vaikis jau vieną jautį nusprigo, o muni juoba nusprigs S.Dauk. Ūkininkas bijo, kad vaikis ano nenūsprìgtų kaip tą jautį (ps.) Mžk. 2.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”